Ίμερος

Voir aussi : ίμερος, Ἵμερος, ἵμερος

Étymologie

Du grec ancien Ἵμερος, Hímeros.

Nom propre

Cas Singulier Pluriel
Nominatif ο  Ίμερος οι 
Génitif του  Ίμερου των 
Accusatif το(ν)  Ίμερο τους 
Vocatif Ίμερε

Ίμερος, Ímeros \ˈi.me.ɾos\ masculin singulier

  1. (Divinité) Himéros.