Ώρος
Grec
Étymologie
Du
grec ancien
Ὧρος
,
Hôros
.
Nom propre
Cas
Singulier
Pluriel
Nominatif
ο
Ώρος
οι
—
Génitif
του
Ώρου
των
—
Accusatif
το(ν)
Ώρο
τους
—
Vocatif
Ώρε
—
Ώρος
,
Óros
\ˈo.ɾos\
masculin
(
Divinité
)
Horus
.