Διόδωρος
Grec ancien
Étymologie
Nom propre
| Cas | Singulier | |
|---|---|---|
| Nominatif | ὁ | Διόδωρος |
| Vocatif | Διόδωρε | |
| Accusatif | τὸν | Διόδωρον |
| Génitif | τοῦ | Διοδώρου |
| Datif | τῷ | Διοδώρῳ |
Διόδωρος, Diódōros *\di.ó.dɔː.ros\ masculin
- Diodore.
| Cas | Singulier | |
|---|---|---|
| Nominatif | ὁ | Διόδωρος |
| Vocatif | Διόδωρε | |
| Accusatif | τὸν | Διόδωρον |
| Génitif | τοῦ | Διοδώρου |
| Datif | τῷ | Διοδώρῳ |
Διόδωρος, Diódōros *\di.ó.dɔː.ros\ masculin