Επίκουρος
Étymologie
- Du grec ancien Ἐπίκουρος, Epíkouros.
Nom propre
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | ο | Επίκουρος | οι | — |
| Génitif | του | Επίκουρου | των | — |
| Accusatif | το(ν) | Επίκουρο | τους | — |
| Vocatif | Επίκουρε | — | ||
Επίκουρος, Epíkuros \eˈpi.ku.ɾos\ masculin
- Épicure (philosophe grec).