Θιός
Voir aussi
:
θιός
Grec ancien
Nom propre
Cas
Singulier
Nominatif
ὁ
Θιός
Vocatif
Θιέ
Accusatif
τὸν
Θιόν
Génitif
τοῦ
Θιοῦ
Datif
τῷ
Θιῷ
Θιός
,
Thiós
masculin
singulier
(
Divinité
)
Forme béotienne de
Ζεύς
.
Prononciation
*
\tʰi.ós\
(
Attique
(
V
e
siècle
av. J.-C.
)
)
*
\tʰiˈos\
(
Koinè, Égypte
(
I
er
siècle)
)
*
\θiˈos\
(
Koinè
(
IV
e
siècle)
)
*
\θiˈos\
(
Byzance
(
X
e
siècle)
)
*
\θiˈos\
(
Constantinople
(
XV
e
siècle)
)