Νίκαια
Étymologie
- Du grec ancien νίκη, níkē (« victoire »).
Nom propre
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | η | Νίκαια | οι | — |
| Génitif | της | Νίκαιας | των | — |
| Accusatif | τη(ν) | Νίκαια | τις | — |
| Vocatif | Νίκαια | — | ||
Νίκαια, Níkea \ˈni.ce.a\ féminin singulier
Voir aussi
- Νίκαια sur l’encyclopédie Wikipédia (en grec)
Grec ancien
Étymologie
- → voir νίκη.
Nom propre
| Cas | Singulier | |
|---|---|---|
| Nominatif | ἡ | Νίκαια |
| Vocatif | Νίκαια | |
| Accusatif | τὴν | Νίκαιαν |
| Génitif | τῆς | Νικαίας |
| Datif | τῇ | Νικαίᾳ |
Νίκαια, Níkaia féminin
Prononciation
- *\nǐː.kai̯.a\ (Attique (Ve siècle av. J.-C.))
- *\ˈni.kɛ.a\ (Koinè, Égypte (Ier siècle))
- *\ˈni.cɛ.a\ (Koinè (IVe siècle))
- *\ˈni.ce.a\ (Byzance (Xe siècle))
- *\ˈni.ce.a\ (Constantinople (XVe siècle))