Οὐλιξεύς
Grec ancien
Nom propre
| Cas | Singulier | |
|---|---|---|
| Nominatif | ὁ | Οὐλιξεύς |
| Vocatif | Οὐλιξεῦ | |
| Accusatif | τὸν | Οὐλιξέα |
| Génitif | τοῦ | Οὐλιξέως |
| Datif | τῷ | Οὐλιξεῖ |
Οὐλιξεύς, Oulixeús *\oː.lik.sěu̯s\ masculin
- Forme de Ὀδυσσεύς.
| Cas | Singulier | |
|---|---|---|
| Nominatif | ὁ | Οὐλιξεύς |
| Vocatif | Οὐλιξεῦ | |
| Accusatif | τὸν | Οὐλιξέα |
| Génitif | τοῦ | Οὐλιξέως |
| Datif | τῷ | Οὐλιξεῖ |
Οὐλιξεύς, Oulixeús *\oː.lik.sěu̯s\ masculin