θαρραλέος

Étymologie

Du grec ancien θαρσαλέος, tharsaléos courageux ») ; voir θάρρος.

Adjectif

cas singulier
masculin féminin neutre
nominatif θαρραλέος θαρραλέα θαρραλέο
génitif θαρραλέου θαρραλέας θαρραλέου
accusatif θαρραλέο θαρραλέα θαρραλέο
vocatif θαρραλέε θαρραλέα θαρραλέο
cas pluriel
masculin féminin neutre
nominatif θαρραλέοι θαρραλέες θαρραλέα
génitif θαρραλέων θαρραλέων θαρραλέων
accusatif θαρραλέους θαρραλέες θαρραλέα
vocatif θαρραλέοι θαρραλέες θαρραλέα

θαρραλέος, tharraléos \θa.ɾa.ˈlɛ.ɔs\

  1. Courageux.