θεά
: θέα
Étymologie
- Du grec ancien θεά, theá.
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | η | θεά | οι | θεές |
| Génitif | της | θεάς | των | θεών |
| Accusatif | τη(ν) | θεά | τις | θεές |
| Vocatif | θεά | θεές | ||
θεά (theá) \θɛ.ˈa\ féminin
- (Religion) Déesse.
Grec ancien
Étymologie
- Féminin de θεός.
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel | Duel | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Nominatif | ἡ | θεά | αἱ | θεαί | τὼ | θεά |
| Vocatif | θεά | θεαί | θεά | |||
| Accusatif | τὴν | θεάν | τὰς | θεάς | τὼ | θεά |
| Génitif | τῆς | θεᾶς | τῶν | θεῶν | τοῖν | θεαῖν |
| Datif | τῇ | θεᾷ | ταῖς | θεαῖς | τοῖν | θεαῖν |
θεά, theá *\tʰe.ˈaː\ féminin
- (Religion) Déesse.