κήρυκας
Étymologie
- Du grec ancien κῆρυξ, kễrux.
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | ο | κήρυκας | οι | κήρυκες |
| Génitif | του | κήρυκα | των | κηρύκων |
| Accusatif | τον | κήρυκα | τους | κήρυκες |
| Vocatif | κήρυκα | κήρυκες | ||
κήρυκας (kírikas) \ˈki.ɾi.kas\ masculin
Dérivés
- κηρύττω
- κήρυγμα
- κήρυξη
- κηρύκειο
- ιεροκήρυκας