Conjugaison:italien/abbiettare
abbiettare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | abbiettare | \ab.bjet.ˈta.re\ | avere | abbiettato | \a.ˈve.re ab.bjet.ˈta.to\ |
| Gérondif | abbiettando | \ab.bjet.ˈtan.do\ | avendo | abbiettato | \a.ˈven.do ab.bjet.ˈta.to\ |
| Participe | abbiettante | \ab.bjet.ˈtan.te\ | abbiettato | \ab.bjet.ˈta.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||