Conjugaison:italien/curiosare

curiosare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.



Modes impersonnels

 Mode  Présent Passé
Infinitif  curiosare \Prononciation ?\  avere  curiosato  \a.ˈve.re\
Gérondif  curiosando \Prononciation ?\  avendo    curiosato  \a.ˈven.do\
Participe  curiosante \Prononciation ?\    curiosato  \Prononciation ?\ 

Indicatif

Présent
(io)   curioso \Prononciation ?\
(tu)   curiosi \Prononciation ?\
(lui / lei)   curiosa \Prononciation ?\
(noi)   curiosiamo \Prononciation ?\
(voi)   curiosate \Prononciation ?\
(loro)   curiosano \Prononciation ?\
Passé composé
(io)  ho curiosato \o\
(tu)  hai curiosato \ˈai\
(lui / lei)  ha curiosato \a\
(noi)  abbiamo curiosato \ab.bj.ˈa.mo\
(voi)  avete curiosato \a.ˈve.te\
(loro)  hanno curiosato \ˈan.no\
Imparfait
(io)   curiosavo \Prononciation ?\
(tu)   curiosavi \Prononciation ?\
(lui / lei)   curiosava \Prononciation ?\
(noi)   curiosavamo \Prononciation ?\
(voi)   curiosavate \Prononciation ?\
(loro)   curiosavano \Prononciation ?\
Plus-que-parfait
(io)  avevo curiosato \a.ˈve.vo\
(tu)  avevi curiosato \a.ˈve.vi\
(lui / lei)  aveva curiosato \a.ˈve.va\
(noi)  avevamo curiosato \a.ve.ˈva.mo\
(voi)  avevate curiosato \a.ve.ˈva.te\
(loro)  avevano curiosato \a.ˈve.va.no\
Passé simple
(io)   curiosai \Prononciation ?\
(tu)   curiosasti \Prononciation ?\
(lui / lei)   curiosò \Prononciation ?\
(noi)   curiosammo \Prononciation ?\
(voi)   curiosaste \Prononciation ?\
(loro)   curiosarono \Prononciation ?\
Passé antérieur
(io)  ebbi curiosato \ˈeb.bi\
(tu)  avesti curiosato \a.ˈves.ti\
(lui / lei)  ebbe curiosato \ˈeb.be\
(noi)  avemmo curiosato \a.ˈvem.mo\
(voi)  aveste curiosato \a.ˈves.te\
(loro)  ebbero curiosato \ˈeb.be.ro\
Futur simple
(io)   curioserò \Prononciation ?\
(tu)   curioserai \Prononciation ?\
(lui / lei)   curioserà \Prononciation ?\
(noi)   curioseremo \Prononciation ?\
(voi)   curioserete \Prononciation ?\
(loro)   curioseranno \Prononciation ?\
Futur antérieur
(io)  avrò curiosato \a.ˈvro\
(tu)  avrai curiosato \a.ˈvrai\
(lui / lei)  avrà curiosato \a.ˈvra\
(noi)  avremo curiosato \a.ˈvre.mo\
(voi)  avrete curiosato \a.ˈvre.te\
(loro)  avranno curiosato \a.ˈvran.no\

Conditionnel

Présent
(io)   curioserei \Prononciation ?\
(tu)   curioseresti \Prononciation ?\
(lui / lei)   curioserebbe \Prononciation ?\
(noi)   curioseremmo \Prononciation ?\
(voi)   curiosereste \Prononciation ?\
(loro)   curioserebbero \Prononciation ?\
Passé
(io)  avrei curiosato \a.ˈvre.i\
(tu)  avresti curiosato \a.ˈvres.ti\
(lui / lei)  avrebbe curiosato \aˈ.vreb.be\
(noi)  avremmo curiosato \a.ˈvrem.mo\
(voi)  avreste curiosato \a.ˈvres.te\
(loro)  avrebbero curiosato \a.ˈvreb.be.ro\

Subjonctif

Présent
che (io)   curiosi \Prononciation ?\
che (tu)   curiosi \Prononciation ?\
che (lui / lei)   curiosi \Prononciation ?\
che (noi)   curiosiamo \Prononciation ?\
che (voi)   curiosiate \Prononciation ?\
che (loro)   curiosino \Prononciation ?\
Passé composé
che (io)  abbia curiosato \ab.ˈbja\
che (tu)  abbia curiosato \ab.ˈbja\
che (lui / lei)  abbia curiosato \ab.ˈbja\
che (noi)  abbiamo curiosato \ab.bj.ˈa.mo\
che (voi)  abbiate curiosato \ab.bjˈa.te\
che (loro)  abbiano curiosato \ab.ˈbj.a.no\
Imparfait
che (io)   curiosassi \Prononciation ?\
che (tu)   curiosassi \Prononciation ?\
che (lui / lei)   curiosasse \Prononciation ?\
che (noi)   curiosassimo \Prononciation ?\
che (voi)   curiosaste \Prononciation ?\
che (loro)   curiosassero \Prononciation ?\
Plus-que-parfait
che (io)  avessi curiosato \a.ˈves.si\
che (tu)  avessi curiosato \a.ˈves.si\
che (lui / lei)  avesse curiosato \a.ˈves.sa\
che (noi)  avessimo curiosato \a.ves.ˈsi.mo\
che (voi)  aveste curiosato \a.ˈves.te\
che (loro)  avessero curiosato \a.ˈves.se.ro\

Impératif

Présent affirmatif
(tu)  curiosa /–/
(Lei)   curiosi /–/
(noi)  curiosiamo /–/
(voi)  curiosate /–/
(Loro)  curiosino /–/
Présent négatif
(tu) non   curiosare /–/
(Lei) non  curiosi /–/
(noi) non  curiosiamo /–/
(voi) non  curiosate /–/
(Loro) non  curiosino /–/