Conjugaison:italien/inzuppare
inzuppare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | inzuppare | \in.d͡zup.ˈpa.re\ | avere | inzuppato | \a.ˈve.re in.d͡zup.ˈpa.to\ |
| Gérondif | inzuppando | \in.d͡zup.ˈpan.do\ | avendo | inzuppato | \a.ˈven.do in.d͡zup.ˈpa.to\ |
| Participe | inzuppante | \in.d͡zup.ˈpan.te\ | inzuppato | \in.d͡zup.ˈpa.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||