Conjugaison:italien/obiettare
obiettare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | obiettare | \Prononciation ?\ | avere | obiettato | \a.ˈve.re\ |
| Gérondif | obiettando | \Prononciation ?\ | avendo | obiettato | \a.ˈven.do\ |
| Participe | obiettante | \Prononciation ?\ | obiettato | \Prononciation ?\ | |
Indicatif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||