Conjugaison:italien/spiazzare
spiazzare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | spiazzare | \spjat.ˈt͡sa.re\ | avere | spiazzato | \a.ˈve.re spjat.ˈt͡sa.to\ |
| Gérondif | spiazzando | \spjat.ˈt͡san.do\ | avendo | spiazzato | \a.ˈven.do spjat.ˈt͡sa.to\ |
| Participe | spiazzante | \spjat.ˈt͡san.te\ | spiazzato | \spjat.ˈt͡sa.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||