Conjugaison:italien/vivisezionare
vivisezionare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | vivisezionare | \ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈna.re\ | avere | vivisezionato | \a.ˈve.re ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈna.to\ |
| Gérondif | vivisezionando | \ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈnan.do\ | avendo | vivisezionato | \a.ˈven.do ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈna.to\ |
| Participe | vivisezionante | \ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈnan.te\ | vivisezionato | \ˌvi.vi.set.t͡sjo.ˈna.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||