guoktelogiguokte
Étymologie
- De guoktelogi (« vingt ») et de guokte (« deux »).
Numéral
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | guoktelogiguokte | guoktelogiguovttit |
| Accusatif Génitif |
guoktelogiguokte guoktelogiguovtti |
guoktelogiguvttiid |
| Illatif | guoktelogiguoktái | guoktelogiguvttiide |
| Locatif | guokteloguovttis | guvttiinlogiinguvttiin |
| Comitatif | guvttiinlogiinguvttiin | guoktelogiguvttiiguin |
| Essif | guoktelogiguoktin | |
guoktelogiguokte /ˈɡuo̯kteloɡiɡuo̯kte/
Forme de numéral
guoktelogiguokte /ˈɡuo̯kteloɡiɡuo̯kte/
- Accusatif singulier de guoktelogiguokte.