insopitus
Latin
Étymologie
Adjectif
| Cas | Singulier | Pluriel | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculin | Féminin | Neutre | Masculin | Féminin | Neutre | |
| Nominatif | insopitus | insopită | insopitum | insopitī | insopitae | insopită |
| Vocatif | insopite | insopită | insopitum | insopitī | insopitae | insopită |
| Accusatif | insopitum | insopităm | insopitum | insopitōs | insopitās | insopită |
| Génitif | insopitī | insopitae | insopitī | insopitōrŭm | insopitārŭm | insopitōrŭm |
| Datif | insopitō | insopitae | insopitō | insopitīs | insopitīs | insopitīs |
| Ablatif | insopitō | insopitā | insopitō | insopitīs | insopitīs | insopitīs |
insopitus \Prononciation ?\
Références
- « insopitus », dans Félix Gaffiot, Dictionnaire latin français, Hachette, 1934 → consulter cet ouvrage