isumairuti-
Étymologie
- De ᐃᓱᒪ, isuma (« pensée ») et de -ᐃᕈᑎ, -iruti (« manquer de »).
Verbe
| Latin | Syllabaire |
|---|---|
| isumairuti- | ᐃᓱᒪᐃᕈᑎ- |
isumairuti- \isumaɪʁuti\ racine verbale s’employant avec des suffixes uniactanciels ou biactanciels
- Perdre la tête, devenir fou.
- ᑕᑕᒥᒍᓱᒻᒪᕆᓚᐅᖅᐳᖓ ᑕᐃᒫᒃ ᖁᕝᕙᕆᐊᕈᒪᓂᖃᕐᓂᖏᓐᓄᑦ, ᑲᑉᐱᐊᓱᓕᖅᐳᖓᓗ ᑕᐃᒪᐃᓕᐅᖅᑕᐅᓇᔭᕆᐊᒃᓴᑦᑎᓐᓂ, ᐃᓱᒪᐃᕈᑎᑲᓴᒻᒪᕆᓚᐅᖅᐳᖓ.
Tatamigusummarilauqpunga taimaak quvvariarumaniqarninginnut, kappiasuliqpungalu taimailiuqtaunajariaksattinni, isumairutikasammarilauqpunga.- J’étais si estourbi par cette avidité et si terrifié à l’idée que cela pouvait aussi nous tomber dessus que j’en devenais presque fou. — (Revue Inuktitut no 88 p. 51).
- ᑕᑕᒥᒍᓱᒻᒪᕆᓚᐅᖅᐳᖓ ᑕᐃᒫᒃ ᖁᕝᕙᕆᐊᕈᒪᓂᖃᕐᓂᖏᓐᓄᑦ, ᑲᑉᐱᐊᓱᓕᖅᐳᖓᓗ ᑕᐃᒪᐃᓕᐅᖅᑕᐅᓇᔭᕆᐊᒃᓴᑦᑎᓐᓂ, ᐃᓱᒪᐃᕈᑎᑲᓴᒻᒪᕆᓚᐅᖅᐳᖓ.