jiomá
Étymologie
- Dérivé de jiom (« fief »).
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | jiomá | jiomayá | jiomatá |
| 2e du sing. | jiomal | jiomayal | jiomatal |
| 3e du sing. | jiomar | jiomayar | jiomatar |
| 1re du plur. | jiomat | jiomayat | jiomatat |
| 2e du plur. | jiomac | jiomayac | jiomatac |
| 3e du plur. | jiomad | jiomayad | jiomatad |
| 4e du plur. | jiomav | jiomayav | jiomatav |
| voir Conjugaison en kotava | |||
Prononciation
- France : écouter « jiomá [ʒiɔˈma] »
Références
- « jiomá », dans Kotapedia