ohorgo
Basque
Étymologie
Dérivé de
ohoin
(«
voleur
»), avec le suffixe
-go
[
1
]
.
Nom commun
Déclinaison
Nom inanimé
Cas
Indéfini
Singulier
Pluriel
Absolutif
ohorgo
ohorgoa
ohorgoak
Ergatif
ohorgok
ohorgoak
ohorgoek
Datif
ohorgori
ohorgoari
ohorgoei
Génitif
ohorgoren
ohorgoaren
ohorgoen
Comitatif
ohorgorekin
ohorgoarekin
ohorgoekin
Bénéfactif
ohorgorentzat
ohorgoarentzat
ohorgoentzat
Causatif
ohorgorengatik
ohorgoarengatik
ohorgoengatik
Instrumental
ohorgoz
ohorgoaz
ohorgoez
Inessif
ohorgotan
ohorgoan
ohorgoetan
Locatif
ohorgotako
ohorgoko
ohorgoetako
Allatif
ohorgotara
ohorgora
ohorgoetara
Terminatif
ohorgotaraino
ohorgoraino
ohorgoetaraino
Directif
ohorgotarantz
ohorgorantz
ohorgoetarantz
Destinatif
ohorgotarako
ohorgorako
ohorgoetarako
Ablatif
ohorgotatik
ohorgotik
ohorgoetatik
Partitif
ohorgorik
—
—
Prolatif
ohorgotzat
—
—
ohorgo
\
Prononciation
?
\
(
Illégalité
)
Vol
, larcin.
Exemple d’utilisation manquant.
(
Ajouter
)
Synonymes
lapurreta
Références
Elhuyar hiztegiak
↑
Dictionnaire étymologique basque en français-espagnol-anglais