plicní
Étymologie
Adjectif
| nombre | cas \ genre | masculin | féminin | neutre | |
|---|---|---|---|---|---|
| animé | inanimé | ||||
| singulier | nominatif | plicní | |||
| vocatif | plicní | ||||
| accusatif | plicního | plicní | |||
| génitif | plicního | plicní | plicního | ||
| locatif | plicním | plicní | plicním | ||
| datif | plicnímu | plicní | plicnímu | ||
| instrumental | plicním | plicní | plicním | ||
| pluriel | nominatif | plicní | |||
| vocatif | plicní | ||||
| accusatif | plicní | ||||
| génitif | plicních | ||||
| locatif | plicních | ||||
| datif | plicním | ||||
| instrumental | plicními | ||||
plicní \plɪt͡sɲiː\
Références
- Ústav pro jazyk český, Akademie věd ČR, v.v.i., 2008–2025 → consulter cet ouvrage