sərçə
Étymologie
- Du proto-turc *serče[1].
Nom commun
| Singulier | Pluriel | |
|---|---|---|
| Nominatif | sərçə |
sərçələr |
| Accusatif | sərçəni |
sərçələri |
| Génitif | sərçənin |
sərçələrin |
| Datif | sərçəyə |
sərçələrə |
| Locatif | sərçədə |
sərçələrdə |
| Ablatif | sərçədən |
sərçələrdən |
sərçə \Prononciation ?\ (voir les formes possessives)