trokañ
: trokan
Étymologie
Verbe
| Mutation | Infinitif |
|---|---|
| Non muté | trokañ |
| Adoucissante | drokañ |
| Spirante | zrokañ |
trokañ \ˈtro.kːã\ transitif direct (voir la conjugaison), base verbale trok-
Variantes orthographiques
- trekiñ
- trokiñ
Synonymes
- eskemm
Dérivés
- trokadeg
- trokadenn
- troker
- trokerezh